žnypliuotis

žnypliuõtis sm. (2) vėžys: Trepteli koja į krantą ir, žiūrėk, ropoja dugnu vienas, antras, trečias žnypliuotis su mažais vėžiukais iš paskos rš. Kartais pačiupdavo ji (ūdra) kokį žnypliuotį ir triuškindavo jį su visais šarvais rš.